Go taisyklės

Įranga ir tikslas

Go žaidžiama juodais ir baltais lęšio formos diskeliais, vadinamais akmenimis. Go lenta gali būti paprasta stalo lenta arba tradicinė grindinė lenta su kojomis (Go-ban). Bet kuriuo atveju lenta yra 19 × 19 linijų tinklelis, o akmenys dedami ant linijų sankirtų. Trumpesnėms partijoms ir pradedantiesiems dažnai naudojamos 13 × 13 ir 9 × 9 lentos.

Go yra teritorijos užėmimo žaidimas – pagrindinis tikslas yra apsupti kuo didesnę teritoriją. Tuo pačiu galima nukirsti priešininko akmenis, o laimi žaidėjas, partijos pabaigoje turintis daugiausia teritorijos ir nukirstų akmenų.

Pagrindinės sąvokos

Svarbiausios sąvokos, kurias reikia suprasti, yra „grupė“ ir „laisvė“.

Akmenų grupė – tai bet koks tos pačios spalvos akmenų rinkinys, sujungtas ortogonaliai (horizontaliai arba vertikaliai). Taigi trys iš eilės vienoje linijoje esantys akmenys sudaro grupę, nes kiekvienas akmuo ortogonaliai liečiasi bent su vienu kitu akmeniu. Tačiau du įstrižai vienas šalia kito esantys akmenys nėra niekaip sujungti, todėl paprasčiausiai sudaro dvi grupes po vieną akmenį. Jei prie šių dviejų įstrižų akmenų būtų pridėtas trečias, besiliečiantis su abiem, susidarytų trijų akmenų grupė. Grupės gali būti labai didelės ir sudėtingos, tačiau principas išlieka tas pats – jei akmuo ortogonaliai liečiasi su kitu akmeniu, abu akmenys priklauso tai pačiai grupei.

Kiekvienas tuščias taškas, ortogonaliai besiribojantis su akmenų grupe, vadinamas tos grupės laisve. Taigi vienas akmuo lentos viduryje turi 4 laisves – po vieną kiekviena iš 4 krypčių. Trijų akmenų grupė, esanti viena linija ant lentos krašto, turi 5 laisves – po 1 abiejuose galuose ir 3 lentos vidurio link. Vienas akmuo lentos kampe turi tik 2 laisves. O atskirai esanti iš 8 akmenų sudaryta kvadratinė grupė turi 13 laisvių – 12 aplink išorę ir 1 viduryje.

Kiekvienas prie grupės pridedamas priešininko akmuo sumažina laisvių skaičių 1. Taigi vienas akmuo, kurio šiaurėje, pietuose ir rytuose yra priešininko akmenys, turi tik 1 laisvę.

Go taisyklės

Go ne tik malonu stebėti – pats žaidimas taip pat nuostabiai estetiškas dėl savo paprastumo. Iš esmės žaidime tėra 3 taisyklės:

• Pradėdami juodaisiais, žaidėjai paeiliui deda po vieną akmenį ant lentos.
• Jei padėjus akmenį priešininko akmenų grupė netenka visų laisvių, ši grupė nukertama.
• Žaidėjas negali padėti akmens taip, kad pasikartotų ankstesnė padėtis.

Taigi vienas akmuo nukertamas, jei priešininkas padeda keturis akmenis į keturis jį ortogonaliai supančius taškus. O du akmenys, esantys ant lentos krašto, nukertami keturiais priešininko akmenimis.

Akys – Go esmė

Svarbu suprasti, kad iš 8 akmenų sudarytą kvadratinę grupę sunku nukirsti, nes jei priešininkas padeda akmenį grupės viduryje, dažniausiai tas akmuo iškart nukertamas jį supančios grupės. Todėl paprastai niekas taip nežaidžia.

Neužimtas taškas grupės viduryje yra „akies“ pavyzdys. Akis – tai tuščias taškas, ortogonaliai apsuptas tos pačios spalvos akmenų; tokį tašką priešininkui visada sunku užimti. Tačiau akių užimti nėra neįmanoma – 8 akmenų grupę gali nukirsti priešininkas, pirmiausia užėmęs 12 aplinkinių taškų. Po to 8 akmenų grupė tampa pažeidžiama: jei jos savininkas padeda akmenį grupės viduryje, 9 akmenų grupė iškart nukertama, nes nebeturi nė vienos laisvės. Tai vienintelė situacija, kai priešininkui teisėta dėti akmenį į vidurį, nes taip panaikinama paskutinė grupės laisvė ir grupė nukertama. Ką tik padėtas akmuo lieka apsuptas 4 laisvių.

Iš to kyla pagrindinis Go gynybos principas – bet kuri grupė, turinti dvi akis, yra saugi ir niekada negali būti nukirsta. Tai nesunku suprasti: norint nukirsti grupę, reikia panaikinti visas jos laisves, taigi reikėtų užimti abi akis. Tačiau į bet kurią akį padėtas akmuo būtų iškart nukirstas, todėl neįmanoma užimti abiejų akių. QED.

Apibendrinant, akys yra naudingos, o grupė, turinti 2 akis, yra nepažeidžiama.

Kitos sąvokos

„Ko“ – vietinė padėtis, kurioje padėtis gali kartotis neribotai. Paprastai tai paprasta situacija: vienas žaidėjas nukerta akmenį, o kitas gali padėti akmenį į vietą, kur ką tik buvo nukirstas jo akmuo, ir vėl nukirsti pirmojo žaidėjo akmenį. Atkreipkite dėmesį, kad dėl trečiosios taisyklės žaidėjas negali iškart padėti akmens ir grąžinti padėties į ankstesnę būseną. Prieš pakeisdamas ko padėtį, žaidėjas turi padėti bent vieną akmenį kitur, kitaip pasikartotų ankstesnė bendra lentos padėtis.

„Seki“ – kita vietinė padėtis. Šis terminas taikomas sričiai, į kurią nė vienas žaidėjas nedrįsta dėti akmens, nes taip priešininkas galėtų užimti teritoriją arba nukirsti akmenis.

Turėti „sente“ reiškia būti padėtyje, kurioje galima atlikti ėjimą, priversiantį priešininką imtis atsakomojo veiksmo. Jei žaidėjas, turintis sente, atlieka tokį ėjimą, o priešininkas, užuot atsakęs numatytu būdu, atlieka kitą, dar didesnę grėsmę keliantį ėjimą, sakoma, kad priešininkas „perėmė sente“.

Bet kuri akmenų grupė, kuriai gresia neišvengiamas nukirtimas, t. y. turinti tik vieną likusią laisvę, vadinama esančia „atari“ padėtyje.

„Dame“ taškas – tuščias taškas tarp teritorijų. Dame taškas nesuteikia naudos nė vienam žaidėjui. Dame taškai paliekami iki partijos pabaigos, o skaičiuojant rezultatą į juos neatsižvelgiama.

Žaidimo pradžia

Go taikoma paprasta ir veiksminga išlyginimo sistema. Silpnesnis žaidėjas visada žaidžia juodaisiais ir prieš partijos pradžią padeda ant lentos tam tikrą skaičių akmenų, priklausomai nuo skirtos persvaros. Lentoje yra devynios išryškintos sankirtos, išdėstytos kvadratu ir vadinamos „žvaigždės“ taškais. Reikalingas akmenų skaičius ant žvaigždės taškų dedamas taip:

• 1 akmens persvara – ant kampinio žvaigždės taško
• 2 akmenų persvara – ant priešingų kampinių žvaigždės taškų
• 3 ir 4 akmenų persvara – ant 3 arba 4 kampinių žvaigždės taškų
• 5 akmenų persvara – 4 kampiniai ir 1 šoninis žvaigždės taškas
• 6 akmenų persvara – 4 kampiniai ir 2 priešingi šoniniai žvaigždės taškai
• 7 ir 8 akmenų persvara – 4 kampiniai ir 3 arba 4 šoniniai žvaigždės taškai
• 9 akmenų persvara – visi 9 žvaigždės taškai

Go pradžia yra ir labai svarbi, ir labai sunkiai gerai atliekama. Žaidėjai stengiasi dėti akmenis pakankamai toli vieną nuo kito, kad pradėtų formuoti teritorijų apsuptis, bet pakankamai arti, kad prireikus galėtų juos sujungti į grupes. Pradiniai akmenys dažniausiai dedami netoli kampų – kampuose lengviausia užimti teritoriją, nes juos reikia apsupti tik iš dviejų pusių. Geri žaidėjai pradeda dėliodami akmenis tarsi atsitiktinai visoje lentoje, tačiau iš tikrųjų jie įtvirtina savo teises į tam tikras sritis. Po šio pradinio etapo ginčytinose vietose kyla vietiniai susirėmimai ir didesni mūšiai. Žaidėjai turi gebėti suprasti ir spręsti visus mažesnius konfliktus, nepamesdami iš akių bendro karo vaizdo.

Žaidimo pabaiga

Galiausiai žaidėjai sutaria, kad daugiau akmenų dėti nebegalima, nes visa teritorija užimta, o visi vietiniai mūšiai užbaigti. Žaidžiama tol, kol abu žaidėjai su tuo sutinka. Tada nustatomas nugalėtojas ir pergalės persvara.

Trumpai tariant, palyginama teritorijos taškų suma ir nukirstų belaisvių skaičius. Bendros sumos nėra svarbios – vertinamas jų skirtumas. Įprasta skaičiuoti tokiu būdu, kuris gerokai palengvina skaičiavimą:

• Pirmiausia užpildomi visi dame taškai – žaidėjai paeiliui deda akmenis į šias neutralias sritis, kol visi taškai užpildomi. Paprastai tai laikomi paskutiniais partijos ėjimais – partija baigiasi tik užpildžius visus dame taškus.
• Visi mirę akmenys (akmenys priešininko teritorijoje) laikomi belaisviais, todėl dabar jie nuimami nuo lentos ir perkeliami į kiekvieno žaidėjo nukautų akmenų krūvelę.
• Kad būtų lengviau skaičiuoti, kiekvienas juodasis belaisvis grąžinamas ant lentos juodųjų teritorijoje, o baltieji belaisviai padedami baltųjų teritorijoje. Logika paprasta – kiekvienas belaisvis vertas 1 taško, todėl padėjus jį ant lentos šis taškas prarandamas, tačiau tai kompensuoja priešininko prarastas vienas teritorijos taškas. Taigi bendras skirtumas nesikeičia.
• Kad skaičiuoti būtų dar lengviau, ant lentos esantys akmenys dabar perstumdomi taip, kad teritorijos sudarytų tvarkingesnes figūras. Tai darant žaidėjai tiesiog stengiasi nepakeisti turimos teritorijos ploto. Taigi, perkėlus juodą akmenį, atidengiamas vienas teritorijos taškas, tačiau kompensuojant uždengiamas kitas juodųjų teritorijos taškas. Kur įmanoma, teritorijos formuojamos stačiakampiais, o didesnės teritorijos dažnai pertvarkomos į plotus, kurių dydis yra dešimties kartotinis.
• Kai lenta ir belaisviai taip sutvarkomi, nugalėtoją ir pergalės persvarą galima greitai nustatyti suskaičiavus supaprastintas teritorijas.

Kadangi visuotinai pripažįstama, jog juodieji, žaisdami pirmi, turi nedidelį pranašumą, žaidimai be komi dažnai sprendžiami pagal dviejų partijų rezultatą, žaidėjams paeiliui žaidžiant juodaisiais. Užbaigus abi partijas, pergalės persvaros sudedamos ir nustatomas nugalėtojas.

Šiais laikais sukurtas alternatyvus būdas šiam disbalansui kompensuoti – kiekvienoje partijoje baltiesiems skirti papildomus 6,5 taško.

Grįžti į žaidimą